- gandėti
- gandė́ti, gañda, -ė́jo intr. 1. turėti pakankamai, ištekti: Jei sylõs gandì, t. y. stavóji, tai grùmkis, sprùdulk nuo gvoltauninko ir išsigrumsi, nepasiduosi J. Jeigu gandė́si man darbo, aš vis padirbsiu J. Gandė́k man duoti, o aš patieksiu visokių valgių tau J. Kad šalta gyvoliui, tai ėdimu gañda jis, t. y. kruta, juda, kad nesušaltum J. 2. refl. norėti: Aš gandúos pieno, t. y. noriu, o tu jau atsigandė́jai J. 3. sektis, laimėti: Norint ji pirmą ir antrą kartą negandė́jo, tačiau nepristoko, tris bingąsias ir dides pagundas ižkentė DP115. \ gandėti; apgandėti; atsigandėti
Dictionary of the Lithuanian Language.